Darius Stankus (Sport Cards)
Kadangi renku korteles su Lietuvos veikėjais aukščiausiose JAV (turbūt dažnu atveju tai reiškia ir pasaulio) sporto lygose, tai pabandysiu užsiimti straipsnių ciklu šia tema. Tema tikrai gana plati ir, besigilinant į ją, tenka atrasti vis naujų veikėjų ir jų, neretai intriguojančių, sąsajų su Lietuva. Nors planuoju aprašyti įvairių JAV sporto lygų atletus, kurie turi „apčiuopiamų“ ryšių su mūsų šalimi ir su kuriais yra išleista kortelių, bet kaip ir derėtų „Krepšinio kolekcionieriuje“ pradėsiu nuo krepšinio. Šiuo atveju praleisiu visiems ir taip puikiai pažįstamų Lietuvos krepšininkų, žaidusių ar tebežaidžiančių NBA, aprašymus. Pristatysiu tik kitus – lietuvių kilmės žaidėjus (daugiausiai Amerikos lietuvius). apie kuriuos galbūt ne visi esate girdėję.
 |
Pirmas sąraše, manau, be konkurencijos turėtų būti Pranas Lubinas. Be abejo, šią pavardę daugelis tikrai žinote. Ją greičiausiai yra girdėję net ir tie, kurie menkai domisi krepšiniu. Bet tikrai ne visi supranta, kas turima galvoje, jeigu pirmiau pamini „Frank Lubin“, t.y. vardą, kuriuo šis legendinis Amerikos lietuvis buvo žinomas JAV ir kuriuo pats dažniausiai pasirašinėdavo. Ir nors gimė Los Andžele, o 1936 m. Berlyne vykusioje olimpiadoje, kur krepšinis pirmą kartą buvo įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, Pranas atsovavo JAV rinktinei, visgi likimas jį suvedė su tėvų žeme. Beje, reikia paminėti, kad atstovaudamas JAV krepšinio rinktinei Olimpinėse žaidynėse, šis tuomet kone neįsivaizduojamo aukščio milžinas (198 cm), buvo ne tik vienas iš lyderių, bet ir kapitonas. Ir, be abejo, olimpinis auksas tuomet atiteko būtent JAV. Visgi, po žaidynių rinktinei grįžtant į Ameriką, Lubinas patraukė priešingon pusėn – į Lietuvą. Čia jis planavo pirmą kartą aplankyti tėvų gimtinę ir trumpai paatostogauti. Išėjo kitaip. Lietuviams paprašius pasidalinti krepšinio patirtimi su vietos krepšininkais, šis jiems surengė treniruotę. Įvykis pritraukė dar ir „gerą“ šimtą žiūrovų, norėjusių savo akimis pamatyti olimpinį čempioną. Teko Lubinui pratęsti atostogas ir tapti Lietuvos rinktinės treneriu. Dar kurį laiką vidurio puolėjas pabuvęs Lietuvoje, visgi sugrįžo į JAV. Bet įdirbis jau buvo atliktas ir 1937-ųjų Europos čempionato nugalėtoja tapo, tuomet autsaidere laikyta, – Lietuvos rinktinė. Taip visoje Lietuvoje įsižiebė ir iki šiol neblėstanti krepšinio aistra.
Lubinas grįžo į Lietuvą 1938 m. ir nors jį įnirtingai bandė prisivilioti Latvijos rinktinė, bet Amerikos lietuvis pasirinko sau artimesnę – Lietuvos rinktinę ir tapo jos žaidžiančiuoju treneriu. Latviai bandė kišti pagalius į ratus ir išsiuntė prašymą organizatoriams Europos pirmenybėse neleisti rungtyniauti tokiems aukštaūgiams. Prašymas nebuvo patenkintas ir negana to būtent Lubinas čempionato finale savo metimu nukovė latvius (37:36) ir išplėšė Lietuvai antrąjį čempionų titulą. Latviai visiškai pratrūko ir jų sporto organizacijos po šio turnyro visiškai nutraukė santykius su Lietuva. Paguodai latviai buvo paskelbti alternatyviais Europos čempionais be aukštaūgių, bet, žinoma, niekam toks paguodos „titulas“ nerūpėjo.
Vėliau, artėjant karo grėsmei, Lubinas pasitraukė į JAV. Bet be šios asmenybės įsikišimo vargu ar turėtume Lietuvoje tokį krepšinį, koks jis yra dabar. Lubinas už savo nuopelnus yra įtrauktas į krepšinio šlovės muziejų ir ryškia legenda išliks tiek Lietuvos, tiek ir JAV sporto istorijoje.
Toliau sąraše – Nikas Stauskas (Nik Stauskas) - kanadietis, turintis lietuviškų šaknų ir šiuo metu tapęs Domanto Sabonio bendraklubiu. Pradėjęs karjerą 2014 m. Sakramento „Kings“, Nikas NBA startavo ne itin sėkmingai. Per šį laiką jau spėjo pakeisti penkis klubus. Jam dar teko pabuvoti Filadelfijos „76ers“, Bruklino „Nets“ ir Portlando "Trail Blazers" komandose, o neseniai buvo įsuktas į mainų verpetą. Iškeistas į Klivlando "Cavaliers" ekipą, po trijų dienų dar kartą buvo iškeistas - pirmiausiai Hiustono "Rockets" ir praėjus keletui valandų - Indianos "Pacers". Galbūt Indianoje šis žaidėjas pagaliau atras savo vietą ir su Domantu dar ne kartą aplankys ir Lietuvą?!
Iki karjeros NBA, 2013 m. Stauskas su Mičigano komanda dominavo NCAA. Jis netgi buvo pripažintas geriausiu „Big-Ten“ konferencijos žaidėju ir kartu buvo išrinktas į „All-American“ geriausių žaidėjų penketuką. Ir visgi, mums šiuo atveju įdomesnė ne išsami Niko karjeros istorija, o jo sąsajos su Lietuva, kurių yra tikrai daug.
Trys iš keturių krepšininko senelių – lietuviai, atvykę į Kanadą iš Vilniaus, Kauno ir Zarasų. Abu tėvai – Paulas ir Rūta gimė Kanadoje, bet jie puikiai kalba lietuviškai. Pats Nikas, nors vaikystėje ir lankė šeštadieninę lietuvišką mokyklą, o ir žaidė Toronto lietuvių krepšinio komandoje „Aušra“, bet kaip yra minėjęs žiniasklaidoje – vėliau visa galva pasinėrė į krepšinį ir beveik visiškai pamiršo lietuvių kalbos įgūdžius. Tiesa, jis vis dar supranta ir šiek tiek kalba lietuviškai.
Šis atakuojantis gynėjas buvo sulaukęs Lietuvos rinktinės atstovų dėmesio, bet kvietimo atsisakė, kaip pats minėjo dėl kalbos barjero ir noro būti augančio Kanados krepšinio dalimi.
2016 m. Nikas su broliu ir dar vienu lietuvių kilmės draugu apsilankė Lietuvoje, kur jau kelionės pradžioje ne tik susipažino su Benediktu Vanagu, bet ir pabuvojo jo šturmanu!
Vėliau, artėjant karo grėsmei, Lubinas pasitraukė į JAV. Bet be šios asmenybės įsikišimo vargu ar turėtume Lietuvoje tokį krepšinį, koks jis yra dabar. Lubinas už savo nuopelnus yra įtrauktas į krepšinio šlovės muziejų ir ryškia legenda išliks tiek Lietuvos, tiek ir JAV sporto istorijoje.
Toliau sąraše – Nikas Stauskas (Nik Stauskas) - kanadietis, turintis lietuviškų šaknų ir šiuo metu tapęs Domanto Sabonio bendraklubiu. Pradėjęs karjerą 2014 m. Sakramento „Kings“, Nikas NBA startavo ne itin sėkmingai. Per šį laiką jau spėjo pakeisti penkis klubus. Jam dar teko pabuvoti Filadelfijos „76ers“, Bruklino „Nets“ ir Portlando "Trail Blazers" komandose, o neseniai buvo įsuktas į mainų verpetą. Iškeistas į Klivlando "Cavaliers" ekipą, po trijų dienų dar kartą buvo iškeistas - pirmiausiai Hiustono "Rockets" ir praėjus keletui valandų - Indianos "Pacers". Galbūt Indianoje šis žaidėjas pagaliau atras savo vietą ir su Domantu dar ne kartą aplankys ir Lietuvą?!
Iki karjeros NBA, 2013 m. Stauskas su Mičigano komanda dominavo NCAA. Jis netgi buvo pripažintas geriausiu „Big-Ten“ konferencijos žaidėju ir kartu buvo išrinktas į „All-American“ geriausių žaidėjų penketuką. Ir visgi, mums šiuo atveju įdomesnė ne išsami Niko karjeros istorija, o jo sąsajos su Lietuva, kurių yra tikrai daug.
Trys iš keturių krepšininko senelių – lietuviai, atvykę į Kanadą iš Vilniaus, Kauno ir Zarasų. Abu tėvai – Paulas ir Rūta gimė Kanadoje, bet jie puikiai kalba lietuviškai. Pats Nikas, nors vaikystėje ir lankė šeštadieninę lietuvišką mokyklą, o ir žaidė Toronto lietuvių krepšinio komandoje „Aušra“, bet kaip yra minėjęs žiniasklaidoje – vėliau visa galva pasinėrė į krepšinį ir beveik visiškai pamiršo lietuvių kalbos įgūdžius. Tiesa, jis vis dar supranta ir šiek tiek kalba lietuviškai.
Šis atakuojantis gynėjas buvo sulaukęs Lietuvos rinktinės atstovų dėmesio, bet kvietimo atsisakė, kaip pats minėjo dėl kalbos barjero ir noro būti augančio Kanados krepšinio dalimi.
2016 m. Nikas su broliu ir dar vienu lietuvių kilmės draugu apsilankė Lietuvoje, kur jau kelionės pradžioje ne tik susipažino su Benediktu Vanagu, bet ir pabuvojo jo šturmanu!
Kuomet buvo pasklidę nujienos, jog Lietuvos krepšinio federacija bandys pritraukti Niką Stauską į rinktinę, tuo tarpu kitas lietuviško kraujo turintis amerikietis Džonas Šurna (John Shurna) ėmėsi iniciatyvos pats ir kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.
Tiesa, šis žaidėjas labai trumpai mėgavosi karjera NBA. Visgi priešingai, nei šiam sąrašui netinkančiam kitam Amerikos lietuviui - Timui Abromaičiui (Tim Abromaitis), dabar žaidžiančiam Ispanijos ACB lygoje, Šurnai teko priartėti prie NBA slenksčio. Jam netgi pavyko sulaukti „Panini“ išleistos kortelės, kur jis jau puikuojasi Niujorko „Knicks“ marškinėliais. 2012 m. nepašauktas jokios komandos naujokų biržoje, NBA vasaros lygoje jis žaidė už Atlantos „Hawks“. Vėliau sudarė vienerių metų sutartį su Niujorko „Knicks“, bet dar prieš prasidedant sezonui jo buvo atsisakyta. Tada Džonas patraukė į Europą, kur tam tikrame etape, 2014-2015 m., netgi žaidė vienoje komandoje (Stambulo „Darüşşafaka“) su Renaldu Seibučiu. Tiesa tai toli gražu nėra vienintelė jo sąsaja su Lietuva.
Dar reikėtų paminėti, kad iki profesionalo karjeros pradžios Džonas pasižymėjo savo koledžo „Northwesten“ komandoje, už kurią žaisdamas NCAA lygoje iš viso pelnė 2038 taškus. O tai geriausias rezultatas šios komandos istorijoje.
Grįžtant prie lietuviškų sąsajų – Šurna ne tik, kad kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės, bet nuo 2014 m. ir turi Lietuvos pasą. Taigi teoriškai jis galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei! Visgi rinktinės atstovai teigia, kad šis žaidėjas dar neparodė jokios asmeninės iniciatyvos susisiekti. Tikėtina, kad motyvai galėjo būti kur kas pragmatiškesni, nei noras žaisti rinktinėje. Europoje žaidžiančiam krepšininkui europiečio, o ne legionieriaus statusas yra patrauklesnis, kadangi daugelyje Europos lygų yra legionierių limitai. Viešai abejojama – jeigu krepšininkas nori žaisti už Lietuvą, kodėl per tiek laiko net nebandė susisiekti su LKF. Pats žaidėjas spaudoje yra gynęsis, kad tikrai norėtų žaisti Lietuvoje, nes tai jo šeimos gimtinė. Taip pat Šurna yra pasakojęs, kad jo tėvas Antanas yra aistringas Lietuvos rinktinės gerbėjas, o ir jo paties vardas yra duotas senelio Jono garbei. Įdomus faktas – oficialiame Eurolygos tinklalapyje šio žaidėjo nurodoma tautybė – lietuvis.
Tiesa, šis žaidėjas labai trumpai mėgavosi karjera NBA. Visgi priešingai, nei šiam sąrašui netinkančiam kitam Amerikos lietuviui - Timui Abromaičiui (Tim Abromaitis), dabar žaidžiančiam Ispanijos ACB lygoje, Šurnai teko priartėti prie NBA slenksčio. Jam netgi pavyko sulaukti „Panini“ išleistos kortelės, kur jis jau puikuojasi Niujorko „Knicks“ marškinėliais. 2012 m. nepašauktas jokios komandos naujokų biržoje, NBA vasaros lygoje jis žaidė už Atlantos „Hawks“. Vėliau sudarė vienerių metų sutartį su Niujorko „Knicks“, bet dar prieš prasidedant sezonui jo buvo atsisakyta. Tada Džonas patraukė į Europą, kur tam tikrame etape, 2014-2015 m., netgi žaidė vienoje komandoje (Stambulo „Darüşşafaka“) su Renaldu Seibučiu. Tiesa tai toli gražu nėra vienintelė jo sąsaja su Lietuva.
Dar reikėtų paminėti, kad iki profesionalo karjeros pradžios Džonas pasižymėjo savo koledžo „Northwesten“ komandoje, už kurią žaisdamas NCAA lygoje iš viso pelnė 2038 taškus. O tai geriausias rezultatas šios komandos istorijoje.
Grįžtant prie lietuviškų sąsajų – Šurna ne tik, kad kreipėsi dėl Lietuvos pilietybės, bet nuo 2014 m. ir turi Lietuvos pasą. Taigi teoriškai jis galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei! Visgi rinktinės atstovai teigia, kad šis žaidėjas dar neparodė jokios asmeninės iniciatyvos susisiekti. Tikėtina, kad motyvai galėjo būti kur kas pragmatiškesni, nei noras žaisti rinktinėje. Europoje žaidžiančiam krepšininkui europiečio, o ne legionieriaus statusas yra patrauklesnis, kadangi daugelyje Europos lygų yra legionierių limitai. Viešai abejojama – jeigu krepšininkas nori žaisti už Lietuvą, kodėl per tiek laiko net nebandė susisiekti su LKF. Pats žaidėjas spaudoje yra gynęsis, kad tikrai norėtų žaisti Lietuvoje, nes tai jo šeimos gimtinė. Taip pat Šurna yra pasakojęs, kad jo tėvas Antanas yra aistringas Lietuvos rinktinės gerbėjas, o ir jo paties vardas yra duotas senelio Jono garbei. Įdomus faktas – oficialiame Eurolygos tinklalapyje šio žaidėjo nurodoma tautybė – lietuvis.
Kitas žaidėjas, kuris dėl savo lietuviškos kilmės buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę – amerikietis Džo Arlauckas (Joe Arlauckas). Džo 2017 m. apsilankė Lietuvoje ir Žalgirio TV duotame interviu teigė, kad iki šiol save graužia, jog dėl šeimyninių priežasčių tuomet atsisakė apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Kiek vėliau jam teko žaisti su Arvydu Saboniu ir Rimu Kurtinaičiu Madrido „Real“ klube. Dabar Eurolygos TV komentatoriumi dirbantis Arlauckas teigė, kad jei tokio kvietimo būtų sulaukęs jau po pažinties su šiais lietuviais tai tikrai būtų sužaidęs nacionalinėje rinktinėje. O jis ir kviečiamas buvo ne be reikalo, nes žaisdamas Europoje rodė puikų žaidimą. 1995–1996 m. sezone Eurolygoje, atstovaudamas „Real“, per vienas rungtynes pelnė net 63 taškus!
Kaip minėjau, šiame sąraše įtraukti tik aukščiausiose JAV lygose pabuvoję lietuviško kraujo turintys žaidėjai. Arlauckas šį kriterijų atitinka, nes 1987 m. NBA naujokų biržoje jį 74-uoju šaukimu pasirinko Sakramento “Kings”. Nors NBA Džo ir neįsitvirtino, kur “Kings” ekipoje praleido vos vieną sezoną, sužaidęs tik 9 rungtynes, visgi šios lygos duonos jam teko paragauti. Gaila, bet be tėvo lietuviškos pavardės jis pats daug nežino apie savo kilmę, tiesa, minėjo, kad namuose dominavo itališka mamos kultūra.
Šiam kartui tiek, kitą kartą planuoju aprašyti dar keletą “lietuviškų“ NBA istorijų! Jeigu žinote daugiau lietuviškos kilmės turinčių NBA veikėjų, būtinai pasidalinkite šia informacija!
Šiam kartui tiek, kitą kartą planuoju aprašyti dar keletą “lietuviškų“ NBA istorijų! Jeigu žinote daugiau lietuviškos kilmės turinčių NBA veikėjų, būtinai pasidalinkite šia informacija!
