1972–1976 m. laikotarpis krepšinio kortelių istorijoje yra savotiška „tylioji zona“ – be šiuolaikinių insertų manijos, paralelių ir blizgučių, bet su labai aiškia verte: Topps monopolija reiškė, kad kiekvienas metų rinkinys tapo beveik oficialiu sezono metraščiu. Tuo pačiu tai buvo ir dviejų lygų – NBA ir ABA – konkurencijos laikmetis, todėl kortelės fiksavo ne tik žaidėjus, bet ir visą epochos struktūrą: žvaigždžių kilimą, komandų pokyčius ir artėjantį lygų susiliejimą. Šiame straipsnyje – keturi metai iš eilės, kuriuose Topps vienu produktu dokumentavo dvi lygas, o kiekvienas rinkinys po truputį vedė į neišvengiamą finalą.
1972–1973 metai
1972–1973 m. „Topps Basketball“ rinkinys buvo vienintelis oficialus krepšinio kortelių leidinys šiais metais. Alternatyvų nebuvo – nei paralelių, nei specialių leidimų, nei konkurentų. Dėl to šis rinkinys šiandien suvokiamas ne kaip rinkodaros produktas, o kaip tiesioginis sezono dokumentas, fiksuojantis profesionalų krepšinį tokį, koks jis tuo metu buvo.
Rinkinį sudarė 264 kortelės, apimančios tiek NBA, tiek ABA lygas (Nr. 1–176 buvo skirtos NBA, o Nr. 177–264 – ABA lygai). Numeracija buvo aiškiai suskirstyta pagal lygas, o pogrupiai – žvaigždės, statistikos lyderiai ir čempionato serijų apžvalgos – taip pat buvo pateikiami atskirai. Tai leido viename rinkinyje užfiksuoti dvi tuo metu lygiagrečiai egzistavusias lygas, jų nemaišant tarpusavyje. 
Lyginant su 1971–1972 metų rinkiniu, 1972–73 „Topps“ dizainas tapo vizualiai ramesnis ir nuoseklesnis. Ryškios spalvos buvo naudojamos atsargiau ir dažniau veikė kaip fonas, išryškinantis žaidėjo portretą, o ne konkuruojantis su juo. Fonai tapo vienodesni, todėl visas rinkinys atrodo vientisesnis ir labiau apgalvotas.
Vienas ryškiausių ir lengvai atpažįstamų šio rinkinio dizaino elementų – komandos pavadinimo tipografija. 1972–73 „Topps“ kortelėse komandos pavadinimas buvo rašomas didžiosiomis raidėmis, tačiau pirmoji raidė pateikiama mažesnio dydžio, o likusios – ryškiai padidintos ir dominuojančios. Toks sprendimas tuo metu buvo neįprastas ir suteikė kortelėms savitą charakterį, leidžiantį komandą atpažinti iš pirmo žvilgsnio. Kartu su aiškiu informacijos išdėstymu tai sustiprino rinkinio vizualinį vientisumą ir atskyrė jį nuo ankstesnių metų leidinių.
Panašus nuosaikumas matomas ir tipografijoje – šriftų dydžiai ir informacijos išdėstymas buvo labiau suvienodinti, aiškiai atskiriant žaidėjo vardą, komandą ir poziciją. Nors dizainas dar nebuvo kuriamas kolekcininkams šiandienine prasme, šiame rinkinyje jau matomas siekis, kad kortelė būtų lengvai atpažįstama ir funkciškai informatyvi.
Nugarėlėje išlikęs šio laikotarpio bruožas – iliustraciniai intarpai, dažnai vaizduojantys trumpas istorijas ar faktus iš žaidėjo gyvenimo. Kareem kortelėje matoma scena apie jo ir žmonos kelionę po Afriką atspindi tuometinį „Topps“ požiūrį – kortelė buvo ne tik sporto statistikos šaltinis, bet ir pasakojimo priemonė.
Rinkinyje tiek NBA tiek ABA yra po 6 kortelės skirtas praėjusio sezono finalų apžvalgai, po 10 – lygos žvaigždėms, o dar 6 kortelės fiksavo pagrindinių statistinių kategorijų lyderius.
Juliaus Ervingo įvertinta PSA 9, kolekcinėje rinkoje vertinama maždaug 25 000 JAV dolerių. Prastesnės būklės galima nusipirkti už mažiau nei 500 dolerių, ji nėra labai reta.
Tai buvo rinkinys be insertų ir be didelių dizaino naujovių – tik nuosaikiai pakitęs vizualinis sprendimas, labiau orientuotas į tvarką ir nuoseklumą nei į inovacijas.
1973–1974 metai
Šis sezonas jau žymi lėtą, bet juntamą judėjimą į priekį. Nors „Topps“ vis dar išlieka vieninteliu leidėju, o kortelių filosofija iš esmės nesikeičia, pradeda ryškėti naujos tendencijos: daugiau dėmesio jaunėjančiai NBA kartai, aiškesnis žvaigždžių hierarchijos formavimasis ir dar tvirtesnis rinkinio, kaip sezono archyvo, vaidmuo. Šis rinkinys suteikė krepšinio kortelių kolekcininkams dar vieną progą iš arti pamatyti dviejų lygų – NBA ir augančios ABA – kovą, o tai pavertė jį įdomiu istoriniu leidiniu. Tai buvo gana kompaktiškas, bet žvaigždėmis gausus rinkinys.
Antrus metus iš eilės „Topps“, kaip oficialus NBA partneris, išleido 264 kortelių rinkinį. NBA buvo atstovaujama kortelėmis Nr. 1–176, o ABA – kortelėmis Nr. 177–264, naudojant tą pačią struktūrą kaip ir 1972–73 metų rinkinyje.
Kortelių pakeliai vis dar kainavo 10 centų, o dėžutėse būdavo 24 arba 36 pakeliai – „Topps“ naudojo abu variantus.
Kortelių priekyje žaidėjai vaizduojami arba rungtynių metu, arba gana statiškose, pozuotose nuotraukose. Kai kurios pozos atrodo taip, lyg žaidėjui būtų liepta tiesiog atsistoti prieš sieną. Apatiniame kairiajame kortelės kampe matomas krepšinio tinklas su virš jo kabančiu kamuoliu, kuriame nurodyta žaidėjo pozicija – tai vienas ryškiausių ir lengvai atpažįstamų 1973–74 „Topps Basketball“ serijos dizaino išskirtinumų. Dešinėje pusėje didelėmis raidėmis pateikiamas komandos pavadinimas, o po juo – žaidėjo vardas.
„Topps“ teko spręsti problemą dėl dviejų komandų tuo pačiu pavadinimu „Rockets“ – NBA Houston Rockets ir ABA Denver Rockets (pastarieji nuo 1974–75 sezono taps Denver Nuggets). Siekiant išvengti painiavos, „Topps“ NBA kortelėse prie „Rockets“ pavadinimo pridėjo „Houston“.
Pirmą kartą šiame rinkinyje nebuvo atskiro „All-Star“ pogrupio. Vietoje to žaidėjo pagrindinėje kortelėje buvo pažymėtas „All-Star“ statusas, kartu su baltame rėmelyje įterpta portretine nuotrauka.
Naujokų klasė nebuvo itin stipri, svarbiausias žaidėjas šiame rinkinyje: Bob McAdoo. Todėl šis rinkinys yra vienas pigiausių „vintage“ rinkinių rinkoje. Tvarkingą rinkinį galima surinkti už 250–300 JAV dolerių.
1974–1975 metai
„Topps“ ir toliau turėjo monopolį beisbolo, amerikietiško futbolo, krepšinio ir ledo ritulio kortelių gamyboje. Daugeliu atvejų vaikai vis dar laikė kramtomąją gumą ne mažiau patrauklia pakelio dalimi nei pačias korteles. Vaikai, tikėjęsi, kad kainų kilimas, pastebėtas 1974 m. amerikietiško futbolo pakeliuose, buvo laikinas, liko nusivylę. 15 centų už pakelį tapo norma dešimtmetyje, kuriame vis dažniau skambėjo žodis infliacija.
1974–75 m. „Topps Basketball“ rinkinys pažymėjo paskutinius metus, kai buvo leidžiamas 264 kortelių formato rinkinys. Laikantis naujos „Topps“ strategijos, buvo tik viena serija – nusipirkus kelias dėžutes, dažniausiai jau būdavo galima surinkti visą rinkinį arba būti labai arti to. Rinkinys apėmė tiek NBA, tiek ABA žaidėjus, o ant dėžučių buvo pavaizduoti abiejų lygų žaidėjų asociacijų logotipai.
„Topps“ pamažu atsitraukia nuo ankstesnių, gana statiškų sprendimų ir pradeda ieškoti ryškesnio, labiau grafiško kortelės identiteto.
Kaip ir anksčiau, žaidėjų nuotraukos skirstomos į dvi kategorijas – rungtynių metu darytas ir pozuotas. Tačiau pozuotoms nuotraukoms pirmą kartą taip aiškiai taikomi stipriai tonuoti, su žaidėju tiesiogiai nesusiję fonai, kurie kortelei suteikia dekoratyvumo. Komandos pavadinimas pateikiamas vertikaliai dešinėje kortelės pusėje, naudojant ryškias spalvas, o apačioje esanti vėliavos (pennant) formos juosta talpina žaidėjo vardą. Šalia esanti krepšinio kamuolio piktograma nurodo poziciją aikštėje. Visa tai rodo, kad kortelė jau nebėra vien nuotraukos rėmelis – ji tampa sąmoningai sukonstruotu grafiniu objektu.
„All-Star“ žaidėjai, kaip ir ankstesniais metais, pažymėti specialia juostele pagrindinėje kortelėje, tačiau kitų dizaino skirtumų tarp jų ir įprastų kortelių nėra. Taip pat 1974–75 m. „Topps Basketball“ kontroliniame sąraše atsirado įdomi situacija dėl komandos pavadinimo pasikeitimo. Ankstesniais sezonais egzistavo dvi komandos pavadinimu „Rockets“ – NBA klubas Hiustone ir ABA komanda Denveryje. Prieš šį sezoną Denverio klubas, nujausdamas artėjantį lygų susijungimą, pakeitė pavadinimą į „Nuggets“. Vis dėlto „Topps“ akivaizdžiai ruošėsi dar kartą atskirti šias komandas – abiejų klubų kortelėse buvo pridėta nedidelė juostelė su miesto pavadinimu, tačiau Denverio žaidėjai jau buvo teisingai įvardyti kaip „Nuggets“.
Trečius metus iš eilės NBA žaidėjai pateko į korteles Nr. 1–176, o ABA žaidėjai – į korteles Nr. 177–264. Naujas kortelių intarpas skirtas komandų lyderiams keturiose statistinėse kategorijose, o šie pogrupiai taip pat buvo suskirstyti pagal abi lygas.
Kaip ir ankstesniais metais, rinkinyje išliko statistinių kategorijų lyderių kortelės, fiksuojančios ryškiausius sezono individualius pasirodymus.
Rinkinyje taip pat buvo įtraukti atkrintamųjų („Playoffs“) intarpai, skirti praėjusio sezono čempionato serijoms. Šios kortelės glaustai fiksavo finalų eigą – komandų poras, rungtynių datas ir rezultatus – ir veikė kaip dokumentinė sezono kulminacijos santrauka, papildanti individualių žaidėjų korteles.
Tarpsezoniu prie lygos prisijungė New Orleans Jazz, o klubo plėtros drafto pasirinkimai buvo išvardyti komandos logotipo kortelės nugarėlėje – tai laikoma įdomia ir subtilia dizaino detale.
Wilt Chamberlain prieš metus buvo bandęs pereiti į ABA, kur turėjo tapti „Conquistadors“ žaidėju–treneriu. Tačiau teisiniai ginčai ir paties Wilto abejingumas lėmė, kad ši idėja žlugo. 1974–75 m. „Topps“ Wilt Chamberlain kortelė tapo paskutine jo karjeros kortele, gražiai apibendrinančia visą jo statistiką. 1974–75 m. rinkinys taip pat žymi paskutines korteles dviejų legendinių gynėjų karjerose – Jerry West ir Oscar Robertson.
Vienam legendiniam „didžiajam“ pasitraukus, pasirodė kitas. Bill Walton, atvykęs iš UCLA, debiutavo savo naujoko kortele su „Portland Trail Blazers“. Ši kortelė yra gana lengvai randama net ir aukštesnės būklės, todėl iki šiol išlieka palyginti nebrangi. Kitas itin svarbus šio rinkinio naujokas – George Gervin, kurio kortelė laikoma vertingiausia visame 1974–75 „Topps Basketball“ rinkinyje.
Pilną 1974–75 „Topps Basketball“ rinkinį „eBay“ platformoje paprastai galima įsigyti maždaug už 300–900 JAV dolerių, priklausomai nuo kortelių būklės.
1975–1976 metai
Nors 1975–1976 m. „Topps Basketball“ rinkinys šiandien nėra nei sunkiai randamas, nei itin brangus (išskyrus superžvaigždžių korteles, įvertintas „Gem Mint 10“), jo reikšmė slypi ne kainoje. Rinkinys svarbus ne tik dėl savo didelės apimties (330 kortelių), bet ir dėl to, kad jame pateikiamos paskutinės daugelio ABA žaidėjų kortelės. ABA nutraukė veiklą pasibaigus 1975–76 m. sezonui, todėl šis rinkinys tapo savotišku lygos atsisveikinimu.
Kortelės priekyje pateikiama tik esminė informacija: žaidėjo vardas – smulkiu baltu šriftu apačioje,
komandos pavadinimas – ryškiomis didelėmis raidėmis viršuje, viršutiniame dešiniajame kampe – dvi ryškios įstrižos juostos.
Kortelių nugarėlės spausdintos tamsiai mėlynos ir žalios spalvų deriniu ant pilkšvo kartono ir turi du esminius trūkumus. Nors apačioje pateikiama įprasta karjeros statistikos santrauka, visa kita asmeninė informacija sutalpinta apskritime, apsuptame bendrinių krepšininkų karikatūrų. Po pagrindinių duomenų (ūgio, svorio, gimimo datos) dažniausiai lieka vietos tik dviem trumpiems faktams.
Antras rimtas dizaino trūkumas – kortelės numeris, atspausdintas tamsiai mėlynu šriftu ant tamsiai žalio fono. Kai kuriais atvejais jis tampa beveik neįskaitomas. Tikėtina, kad būtent šie du trūkumai neleido 1975–76 m. rinkiniui patekti tarp gražiausių antrosios „Topps“ krepšinio kortelių kartos leidinių.
Statistikos lyderiai, komandų lyderiai, pusfinaliai, finalai vis dar rinkinyje.
„All-Star“ kortelės nebuvo atskiras pogrupis – žaidėjų statusas buvo pažymėtas tekstu kortelės apačioje. Keista, bet ne visi „All-Star“ žaidėjai buvo įtraukti – pavyzdžiui, „First Team All-NBA“ pažymėti tik Bob McAdoo, Nate Archibald, Walt Frazier ir Rick Barry.
Komandų kortelės su kontroliniu sąrašu galima vadinti naujove.
Vienas svarbiausių rinkinio aspektų – neįtikėtinai didelis žaidėjų skaičius, kurių paskutinė šiuolaikinė kortelė pasirodo būtent čia. To priežastis – šeši išnykę ABA klubai. Iš 10 komandų tik Nets, Spurs, Pacers ir Nuggets pateko į NBA, o likusios – išnyko įvairiais būdais.
Nors 1975–76 m. „Topps Basketball“ nėra pats gražiausias ar populiariausias „Topps“ rinkinys, jis neabejotinai yra vienas istoriškai svarbiausių. Tai rinkinys, kuris uždarė ABA erą, užfiksavo dešimtis karjerų pabaigų ir tapo tikru profesionalaus krepšinio archyvu kartono formatu.
